2007m. gegužės 18-19d. kažkur tarp kernavės penktadienio ir šeštadienio ir viso kito.

*3:00-5:00 paryčiai: REAGGAE mixes - pusėšešiųryto akis į akį apie Zion Explorers arba kur aš tave mačiau [... ]

 

ir dar - ten tAip geltona visur tarp autostradų.. taip geltona..

 

vigvamai, bet vadinau tiesiog pastoge - va ten va buvo dj erdvė jaukiai visai

va taip va - nes pasiu žino, kodėl kartais yra gerai išjungti laiką ..

daugiau foto - žiūrėti albume jums po dešine.  2007m. gegužės 19d  16:56 taškas]

 

radau video apie šitą festivalį http://www.youtube.com/watch?v=JwExHBxHscc&mode=related&search=

kaunas-vilnius-kaunas kartais taip būna, kai sutranzuojamas vaikinas, besimokantis ten pat kur ir aš, ir pasakojantis apie olandiją ir dar.

grąžinkit mane ten, kur siaurose gatvelėse groja afrikietiškais būgneliais, sėdint ant žemės spiginant saulei lyg ispanijos bromely.

arba pilies gatvėj stebėti dj mielą sukant vinilo plokšteles reaggea stilium nėra nieko geresnio, kaip sutikti draugus kur nors užupy

sėdėti atsirėmus į sieną ir gyventi pasiskolintam laike nors keletą minučių norėti ir tikėtis tiek mažai, o gauti daug daugiau nei kažkada.

 

[2007m. gegužės 5d. kaunas-vilnius-kaunas pasiu]

 

 

 

Žilinsko galerijos, filmai apie pianistą ir Iranką, Afriką ir vaikus, Ruandą, Kubą ir visus kitus žemės kampelius,

kad jūs žinotumėt, kokie esam laimingi, kad gyvenam Europoje, ir turim ne vien grūdų aruode - kažkam laimė tiesiog eiti gatve be šautuvo.

 

kaip žuvis, kuri tūkstantį kartų baksnojusi akvariumo stiklą, galop suvokia, kad tai siena.

 

p.s. Taika -  tai, kai turi antį ir grūdų aruode.

[Kino festivalis nepatogus kinas: iš filmo apie Afriką.]

 

 

1. EIGHT TILL LATE BY BORIS GAMMER (Izraelis)

 

ir visa kita. kas buvo, tas žino, kodėl jazz'ai yra ypatingi :)

 

 

 

negaliu patikėti, kada jau jazzai, negaliu patikti.  tik akys it smėlio pripustytos. negaliu patikėti  . . .

 

 

Geri tie ketvirtadieniai, kai geriau pagalvoji :

 

1. skraidantis dramblys

2. 70-ties metų moteris su megztiniu (žr. nuotraukas)

3.šuo, primenantis švedišką avį raudonam fone

4. gėris matant besišypsančius žmones dėl paprastų dalykų.

 

ir dar -  nes jeigu mylite, tai ir sakykite, kad mylite, nes abra-kadabra rytoj gali nebepadėti.

 

pasiu.

 

 

 

-gedemorgen.

-labadiena, norėčiau sužinoti šampūno šalutinį poveikį, - neprisimenu, ko iš tikrųjų norėjau paklausti

-o kur jūs skambinate, panele?, -  olandų kalbą pakeičia lietuviška greitakalbė

-0-900-125-452-53 skubi informacija, - paaiškinu visai rimtu tonu

-a. taip. panelė pasiu. ..  , - įtartinas mykimas kitame laido gale

-ar jūs teikiate skubią pagalbą?

-žinoma, mes to ir atėjome pas jus, - prisėda visai čia pat aukšta moteris ir susivėlęs vyriškis pelkiųsenio skrybėle

-..., - neištariu nė žodžio. Koks mano planas B. planas B. galvok, pas, galvok. a, taip, aš neturiu planū B.

-

 

laukite tęsinio.

2007m. balandžio 22d.

 

 

 

p.s. Fructis commercial is made by pasiu ®

 

Penktadienio rytais lyja.

Trečiadieniais būna krūva erasmus dokumentų.

Rytais būna ledai, vakarais triufeliai. ir daug kakavos.

Ketvirtadienio vakarais būna AXX Gėris II. 

Penktadienio rytais visgi lyja. Elektroninė muzika tinka lietui - - - -

Nes iki šiol neskiriu elektronikos nuo drum'n'bass, minimal nuo chillout'o. ir viso kito.  

Dance or listen, do not think. Lenine (Acústico MTV 2006) [10] -= Miedo (Julieta Venegas).mp3 . (truputį prancūziško niekad nekenkia)

o dabar jau ir sninga!  antys ieško kur pasislėpti. pamiegoti greičiausiai jau nebespėsiu. ir labai daug ko nebespėsiu nuveikti.

 

 

noriu smėlio ir oranžinės suknutės. ir eiti eiti eiti - - - -- -

[2007m. ieškanti olandų žodynėlio pasiu]

 

p.s. jazz'o virusai jau greitai. kaunas jazz 2007m.

 

 

 

 

 

Virtuvėje galima veikti labai daug ką -

žinoma, pagrindinė funkcija vistiek išlieka  - vAlgyti :)

ypač tuomet, kai šaldytuve galima kažką rasti. Žinoma, galima ir nerasti.

Kažkam sakiau, kad jeigu kadanors tekėsiu tai tik už tokio, kuris gamins man pietus

nes dievaži, kaimynai baigia priprast prie degėsių, sklindančių iš mano virtvuvės. [... ]

 

dar virtuvėje galima kepti sausainius.  rytais stebėti antis.

ir galima svajoti apie Amsterdamą. arba skaityti Ivanauskaitės "Agnijos magiją".

labai daug dalykų galima veikti virtuvėje, net jeigu ir šaldytuvas tuščias.

 

it ropotų šimtas tūkstančių smėlio vabdžių odos paviršium. - - - - 

 

2007m. kovo 29d.  [tikinti ketvirtadieniais pasiu]

Kažkur tarp senamiesčių - B.O. - ir muzikos impovizacijų  Tabularasa -

[žr. photo apačioje]

 

*kai ryte ima, ir sugrįžta tAip lauktos antys :)

*kai būna mergaitiški plepėjimai - mūmikės spalvoti footbag'ai

*fuotosesijos nespalvotai ir su mezginiuotais lankeliais :)

*netikėtai sutikti G. ir R. :)  olaus olaus duos dievas daugiau, ane? ;'>

*jaukūs kiemeliai, besibūriuojantys žmonės, meniški, spalvoti ir šypsantys

*saulės saulės  - forever yellow skies - - sutikti, apkabinti žmonės

* jazz-gitarų būgnų improvizacijos

*D.Razausko ir Eglės S. koncertėlis       u. u . ū . ū ū ū . . . . . . . .  . . . .

*Lesa žuvele paukščiai, matyt, lis .. ir ir  šamballa reggae! :)

*video instaliacijos, tamsa salėje, šėšėliai

*nes tik kartais  3 val. nakties einama ieškot ledų į šaldytuvą ir dainuojama! :)

*magiškas apšvietimas. ir visa kita. [... ]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kopiam ir senstam. Smėliu ir vienas kitu.

Nieko tokio -

Apnakvyndyk mane ryžių laukuos.

 

  2007m. užsisvajojusi apie <... >  pasiu.

 

 

I-asis skyrelis, kuriame svarbūs atsitiktiniai susitikimai

Spalio  pabaiga.
Kažkur tarp Kauno ir Vilniaus - - -

  Jau daugiau nei dvylika minučių stovime su angelu sargu autostradoje. Diena ritasi į antrąją savo dalį, todėl šešėliai persekioja savo šeimininkus. O mašinos vis važiuoja, važiuoja. Man truputį pradeda skaudėti pečius, todėl po truputį iš kuprinės pradedu išiminėti kaštonus. Ir vienintelė priežastis, kodėl žinau kryptį, yra rytinis raštelis. Tiksliau net ne raštelis, o beveik haiku kubu, užrašytas dantų pasta vonios spintelės veidrodinėje pusėje. O jis atrodo maždaug taip:

“eik į tą pusę - -
susitiksim.

kausysim jazz
Cafė de-monmartre
bromely
slėpdamies su lietum
rudeniniams šaliams
kvepiant Jamaica <... >“

  Taip, kažkas vėl paliko nuorodą. Bandau veiksmus pagrįsti aukštąja matematika: begalinėje trimatėje erdvėje esantys žmonės, judėdami ta pačia kryptimi, būtinai susitinka. Bandau save įtikinti, kad šįkart neprasilenksim. Kad nebus dviejų valandų popiet ir nebus nebylaus Užupio. Ar vėluojančių traukinių. Trumpam pagalvoju, kodėl rudeniniai šaliai turėtų kvepėti Jamaika <na nebent citrinom>.
  Paklausiu angelo, ar geriausi dalykai tikrai ateina iš niekur. Jis sako, kad taip. Ir dar priduria, kad dantų pasta buvo mėtų skonio ir nespėjusi nudžiūti.
- Nejaugi laikas ir erdvė visgi gali sutapti? – klausiu nelabai tikėdama.
- Tik teoriškai, - angelas bando nuslopinti mano optimizmą, - tačiau svarbūs atsitiktiniai susitikimai  ir  judėjimas vienoje plokštumoje, ir dar visokios trajektorijos ir ir…
Nebesugebu suvokti jo sakinių struktūros. Tarsi visą parą būtų skaitęs Dostojevskį ar Bulgakovą. Įkvepiu truputį oro, užmerkiu-atmerkiu akis. Šiandieną labai šąla rankos.
- Žmonės, sustokit, - pusbalsiu burbu vidury kelio, - dėde, sustokit, prižadu nepasakoti jums apie erdvę ir žmones, aš prižadu.

  Cypteli stabdžiai. Sustabdau mašiną. Tiesiai į Vilnių. Padėkoju, kad nepaliko mūsų. Tada greitai pasitaisau ir padėkoju, kad nepaliko manęs šalti. Vairuotojas šypteli. Jis auskaruotas ir truputį nesiskutęs. Labai primena vieną režisierių. Paklausiu, ką jis veikia gyvenime. Sako, kad kuria media-meną. O visą likusį laiką praleidžia stebėdamas laiką ir gerdamas absent’ą neaiškiose senamiesčio kavinėse. Nelabai suprantu, ką jis turi galvoje. Tada jis pasakoja apie sociumą per virtualios erdvės prizmę. Visą kelią šnekame apie vaizdą, garsą, internetą, megatroniką...
  Pasakau, kad jis labai įdomus. Ir paklausiu, ar jis gauna raštelius su nuorodom. Vairuotojas sako, kad gauna, dažniausiai on-line.
- Nors apskritai, - trumpam atitraukia žvilgsnį nuo kelio, - interneto nėra. Juk jo paliesti negali.
- O garsą galite paliesti?
  Vairuotojas pamąsto. Truputį pamąstau, kad man labai patinka žmonės. Ir kad ne visus juos galima paliesti, bet tai dar nereiškia, kad jų nėra. Pravėrusi kuprinės kraštelį, įleidžiu oro miegančiam angelui sargui. Vairuotojas įjungia muziką. Sako, kad jam patinka minimal. Ir priduria, kad elektroninė muzika jam primena Klaipėdą. O man uostamiestį primena autobusai, važiuojantys iki Girulių ir dar mažos sraigės teatro aikštėje. Bet garsiai to nepasakau. Vairuotojas paprašo, kad surašyčiau sąrašą dalykų, kurie padeda nuo rudens. Paklausiu, kam jam tai. Sako, kad ieško idėjų ir gydosi liūdesį. Iš žaliojo dienoraščio išsiplešiu skiautelę languoto popieriaus. Kurį laiką stebiu pravažiuojančius automobilius ir jų vairuotojus. Kažin, kodėl jam Klaipėdą primena muzika, o ne žmonės? Tada įtemptai rašau. Ir štai, ką jis perskaitys išlankstęs lapelį.
“Sąrašas dalykų, kurie gelbsti nuo rudens:
1) kakava
2) tikrumas
3) žmonės (žmonės!)
4) rytinis regis ir miegas . ”

  Sulankstau popieriaus skiautelę ir įteikiu vairuotojui. Jis padėkoja ir pasako, kad jį tai džiugina. Sako, kad jau Pilies gatvė.
- Kaip manai, į ką jis panašus?, - nusišypso vyras, o pamatęs kiek sutrikusį mano veidą garsiai nusikvatoja:
- Taip, taip, mes ir patys nežinome į ką. - Tada pataiso žodį “mes” žodžiu “aš”.
  Atsisveikinu. Uždarydama automobilio dureles, pasakau, kad ruduo nepagydomas. Ir vieną sekundę viskas atrodo taip aišku.


II-asis skyrelis, kuriame nėra nieko rimto

Senamiesčių palėpės.
Laikas siekia poliarius. Šiandiena jis sutampa. <... >

  Jis iš tų, kuriuos vieni be proto myli, kiti nekenčia. Jis tai žino. Įžiebdamas smilkalą savo dirbtuvėje, atsiprašo dėl netvarkos. Aplinkui mėtosi juodai-baltos nuotraukos, teptukai, kampe suversti dažai ir senoviškos kino juostos. O šalia dviejų čia stebuklingai išlikusių kėdžių – po kelionės neiškrauta kuprinė. Iš vieno krepšio kyšo raudoni popieriniai žibintai, tylutėliai groja muzika. Iš kavinės apačioje mudu atsinešame plastikinius puodelius arbatos <…>
  Jis pasiūlo prisėsti ant žemės. Sutinku ir susirangau ant pagalvės kampe. Pagalvoju, kad taip elgiasi sušalusios sraigės. Tik dabar pastebiu, kad čia palėpė. Tai toks meksikietiškai marokietiškas interjeras, kurio negąsdina apdaužyti kampai. Oho, pagalvoju. Jis prisėda visai čia pat. Galvoju, kad jis solidus. Ir kad jam virš trisdešimt. Ir kad jam greičiausiai nepatinka minimalizmas – čia pilna retro stiliaus detalių ir septyniasdešimtųjų metų filmų plakatų.
- Man patinka jūsų tapetai, - ištariu ir truputį pasigailiu, kad nesugalvojau nieko subtilesnio.
- Nuotaikos atkūrimo erdvė, štai kaip visa tai vadinu, - linkteli ir šaukšteliu bando kažką sužvejoti savajame puodelyje.
- O Jūs. Jūs kino kritikas, taip?
  Jis šypteli ir liepia paragauti arbatos. Sakau, kad arbata skani. Kmynų. Kaip niekad gerai jaučiu skonį. Pasakau, kad trūksta cukraus. Jis pasiūlo medaus. Neatsisakau. Tada į popierėlį susisuka tabako, vyšnių. Paklausia, ar neprieštarauju. Ne, atsakau. Prisidega. Erdvė prisipildo arbatos, vyšnių tabako ir nežinia iš kur atsiradusių mandarino žievelių kvapo.
- O tau patinka džiazas?
- Mhm, net labai. Ir dar patinka tikrumas. Pavydžiui, Jūs esate tikras vien todėl, kad sėdite su manimi ant žemės, nors ant jūsų švarko lipte lipa smulkiausios dulkelės.
- O tu vis dar tiki rašteliais ir savo teorijom apie erdvę, kryptį ir sutinkamus žmones?
- Tikiu, bet bet...
  Nebaigiu minties, nes dūmai prededa griaužti akis. Tylutėliai groja Kings Of Convenience. Pagalvoju apie hedonistinių akimirkų džiaugsmą ir kad galėčiau čia apsigyventi. Labai noriu miego. Aš visą laiką noriu miego.
- O kur tavo angelas sargas?
  Jis galėtų ir perspėti prieš klausdamas. O tikrai, kur mano angelas?
- Kavinėje, apačioje. Šiandiena japonų trumpametražio kino vakaras. Sakė, eis. Nors visą rytą bandžiau įrodyti, kad filmų žiūrėjimai neįeina į angelų pareigas.
- O kas įtraukiama?
- Buvimas šalia, apsaugojimas nuo blogos akies, tarkim <... >. Bet turėtumėte įsigyti savo nuosavą angelą, kad suprastumėte apie ką aš.
- Aš pagalvosiu, būtinai pagalvosiu.
  Savojo tai tikrai neatiduosiu. Net jeigu ir prižadės arbatos plantaciją kur nors Kombodžoje. Arba dar ką. Tegu įsigyja nuosavą. Taip, nėr čia ko, - pagalvoju ir pritariamai linkteliu galva. Tada paklausiu, ar yra kas geriau už muziką. Jis sako, kad yra. Komedija. Bučiavimasis. Ir dar mistika. Pora sekundžių patyliu. Ant stalelio šalimais pastebiu dantų pastos tūtelę, ant kurios užrašyta „Mėtų skonio. Tinkama rašteliams ant veidrodinių paviršių. “ Taip, visgi gali būti kažkas geriau už muziką.
      „Tikiuosi trumpametražiai geri.
      Ji gurkšnoja arbatą .  Ir čia kvepia kmynais.
      Kaip manai, ji žino? “ <... >

 

pasiu 
2006m. ruduo

 

ARBA: kaip gimsta paveikslai <... >

 

I-etapas: pieštukiniai eskizėliai

II-etapas: spalvos prasideda iš kairės

III-etapas: kairės puselės šešėliai ir kontūrai

IV-etapas: vis dar vyksta ..

 

žiūrėti nuotraukas apačioje

 

<...>

  tačiau geriausia buvo tai, kad kur kas daugiau laiko galėdavau praleisti studijoje. Kartais susisupdavau į antklodę ir vėlai naktį, kai namuose būdavo tylu, nusileisdavau žemyn į studiją .
Užsidegdavau žvakę arba šiek tiek pravėrusi langines, kad vidun prasiskverbtų mėnulio šviesa, žiūrėdavau į jo naujai kuriamą paveikslą. Kartais sėdėdavau tamsoje viename iš krėslų su
liūtų galvomis papuoštomis atkaltėmis, pristūmusi jį prie stalo ir padėjusi alkūnes ant jį raudonai mėlynos staltiesės. Įsivaizduodavau, kad dėviu geltoną su juodu korsažą bei perlų vėrinį ir laikau rankoje stiklą vyno, o jis sėdi priešais mane kitoje stalo pusėje.   
<... >

  Mėgindama suprasti, ką sako, aš žiūrėjau į jį taip įtemptai, kad mano akys ėmė ašaroti.

<... >

  -Nebeilgai, - atsakiau įsmeigusi akis į lietaus lašelius, krintančius ant kanalo paviršiaus. Man nepatinka galvoti
apie ateitį

<... >

  Man patiko grūsti tai, ką jis man atnešdavo iš vaistininko - kaulus, baltąjį šviną, smėlį, žvyrą - ir stebėti, kaip mano rankose jie virsta grynais skaisčiaspalviais dažais. Aš supratau, kad kuo smulkiau sugrūsiu medžiagas, tuo skaistesnė bus gaunama spalva. Iš grubių ir blausių grūdelių dažinė virsdavo smulkiais skaisčiais raudonais milteliais, kurie sumaišyti su linų sėmenų aliejumi, tapdavo spindinčio ryškumo dažais. Tiek šios, tiek kitų
spalvų gamyboje man regėjosi kažkas magiško .

<... >

  Buvo sunku suprastis, ar jis man nusišypsojo, ar ne. Buvo sunku atlaikyti žvilgsnį, tarsi akyse būtų smėlio.

<... >



® Turėdama laiko galvoti, galvodavau per daug.

 

šeštadienį sienamiesčio gatvėmis eiti buvo ne{be}įmanoma - tik slįsti -slįsti. Regis, visas miestas

ėmė ir sužliugo. Dar tokia ponia, sakė kitai -kodėl čia pas jus taip viskas varva stogais ?

Sena idėja virti vyną/išbanyti kalendras, cukrų, jazminus ir kitus prieskonius  -

 

kartais būna gerai, nes :

 

- šildomas vynas skleidžia malonų kvapą

- yra vienintelis pasaulyje katinas, kuris moka šypsotis

- driežiukiniai/krokodiliniai/uodeginiai gūmiai, kurie itin mėsingi ir skanūs!

- beretės apskritai jau yra kažkas tOkio :)

- ryškiai raudOnos avietės japuoniškam inde

- fuotosiesijos

- tEn, kur būna indiški baldakimai, budos per visą sieną ir jau nužiūrėtos indie-šlepėtes vasarai

- jazminū/laukinių rožių/vanilės ieteriniai buteliukai, ir moteris sakanti - malonu, grįžkite kitąsyk

- bėgimai į prancūzų filmų festivalį - bėgant - tiesiogine ta žodžio prasme - skvereliais bromeliais ir mūsų batuose telkšėjo vanduo -

-i prancūzų filmus moterys eina aukštakulniais ir ilgom suknelėm, - dar spėjau ištarti vos atgaudama kvapą

ropšdamasi žilinsko galerijos laiptais - susišukuosime viduj - 

 

Pracūzų filmų festivalis dar tik prasidėjo.

"mano gyvenimo vyras" L'homme de sa vie -  ten TAIP gražu. Filmas, kuriame vaidina panašus į dj karalių aktorius. ir gražus.

 

 

 

 

muzika, kuri skamba magiškai: Carla Bruni - Quelqu'un m'a dit.mp3 

 

 

kažkur tarp penktadienių paryčių ir šeštadienių pavakarių - - -

 

vasario2d.

A.M.  koncertas sienoj - -

Kartais būna taip:  gyvas garsas . žmonių akys . ir ir Lukošiaus linksmi sąmojai visą vakarą :)

 

viskas sugrįžta vėl pas mus.

 

iki šiol niūniuoju eidama gatvėm/miestais/keliais <... >

 

vasario 3d.

prancūzų filmų festivalis vasario 2 -11d.  Kaune, senamiesčio kino klubas.

"mano gyvenimo vyras"  L'homme de sa vie -  ten TAIP gražu.

 

o beje, MOTERIS SU PERLO AUSKARU girl with the pearl earring -

tai geriausias mano matytas filmas ever-ever, nes ten ten ..